Istorija

Teatras priminė neorenesanso stilių, tuo metu būdingą rūmų ir reprezentacinių pastatų architektūrai. Dviaukštis pastatas turėjo keturkampę 500 vietų salę su dviem balkonų eilėmis, dvi fojė, pagalbines patalpas. Kauno gubernatoriui ir tvirtovės komendantui buvo įrengtos specialios ložės. Iškilmingas teatro atidarymas įvyko 1892 m sausio 9 d. Čia nebuvo pastoviai dirbančios trupės, spektaklius rodydavo tik gastroliuojantys artistai. Vėlesnės teatro rekonstrukcijos ir priestatai paslėpė pirmąjį pastato fasadą, tačiau viduje galima įžvelgti senojo teatro likučius. Gastrolinius spektaklius 1901 m. čia rodė italų operos trupė, 1902 m. buvo parodyta N.Gogolio komedija „Revizorius“. Po 1904 m. caro paskelbto tolerancijos akto, teatre pradėta statyti spektaklius, rengti vakarus galėjo ir lietuvių, lenkų, žydų, vokiečių bendruomenės. 1905 m. pirmąjį lietuvišką vakarą surengė „Dainos“ draugija, kurios iniciatyva parodytas spektaklis A.Vilkutaičio Keturakio „Amerika pirtyje“.

Pirma rekonstrukcija teatre dėl šalčio ir netobulos apdailos buvo pradėta jau po pirmojo sezono ir truko iki amžių sandūros. 1916 m. vokiečių okupacijos metu buvo padidinta scena ir patobulinti aktorių kambariai.

Po 1918 m. Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo šiame teatre gimė profesionalios lietuvių dramos (1920 m. pastatyta H.Zudermano pjesė „Joninės“), operos (1920 m. – G.Verdi opera „Traviata“) ir baleto (1925 m. – L.Delibes baletas „Kopelija“) trupės. 1922-1925 m. vyriausybė skyrė lėšų teatro rekonstrukcijai, kuri buvo pavesta žymiausiems architektams Mykolui Songailai ir Vladimirui Dubeneckiui, jiems talkino konstruktorius P.Morkūnas. Modernizuota pastato išorė įgavo neobaroko išraišką, viduje padidinta žiūrovų salė iki 763 vietų, jai suteikta pasagos forma, įrengta trečia balkonų eilė ir centrinė ložė, padaryta vieta orkestrui. Šios rekonstrukcijos metu buvo ypač rūpinamasi akustika. Ją aukštai vertino visi čia viešėję garsūs atlikėjai. Salės interjere V.Dubeneckiui pavyko suvienyti dvi menines tendencijas – liaudiškas formas monumentalioje architektūroje. Tautiškus tulpių, lelijų ir saulučių motyvus architektas stilizavo tuo metu populiaria Art Deco maniera. Naujieji rūmai įgijo Valstybės teatro statusą.

1930-1933 m. tapęs per ankštas naujoms scenografų idėjoms (didelės įtakos tam turėjo dailininkas Mstislavas Dobužinskis) pastatas vėl buvo rekonstruojamas. Šį kartą darbams vadovavo architektas V.Landsbergis-Žemkalnis. Pastatyti dviaukščiai korpusai į Kęstučio gatvės pusę, skirti dekoracijų dirbtuvėms, siuvyklai, sandėliams, paaukštinta scenos dėžė, išplėsti abiejų aukštų fojė, scenoje įrengtas susukamas audeklinis horizontas vietoje griozdiško gelžbetoninio, sumontuota geležinė uždanga su automatiškai paleidžiamu vandeniu aušinimui (jei ne ji, 1931 m. teatras būtų supleškėjęs iki pamatų), padaryti nauji baldai ir ąžuoliniai laiptų turėklai.

Vėliau penkiasdešimt metų pastatas buvo naudojamas nieko nekeičiant. Paskutinė rekonstrukcija pradėta 1980 m. ir truko ketverius metus. Jai vadovavo architektai restauratoriai K.Žalnierius ir A.Staskevičius. Įrengtos požeminės rūbinės ir repeticijų salė rytinio kiemelio vietoje, patobulinta scenos įranga, atnaujintas V.Dubeneckio interjeras – dekoras, spalvų gama. Žiūrovams skirtose fojė eksponuojami lietuvių dailininkų paveikslai (Antanas Martinaitis, Ričardas Vaitiekūnas), keramikiniai pano (Skirmantas ir Elvyra Teresė Petraičiai), gobelenai (Birutė Vaitiekūnienė), stilizuota operos „Traviata“ veikėjos Violetos skulptūra bei P.Čaikovskio operos personažo Onegino skrybėlė (Leonas Strioga).

Po 1948 m., kai operos ir baleto trupės persikėlė į Vilnių, čia veikė  Kauno valstybininis muzikinis dramos teatras, o 1959 m. dramos trupei persikėlus į naujas patalpas, vieninteliais rūmų šeimininkais miesto sode tapo Kauno valstybinio muzikinio teatro kolektyvas.

2003 m. pradėtas teatro fasado remontas. Dėl lėšų stygiaus atliktas tik šiaurinės dalies pastato fasado remontas. 2007 m.  paruoštas ir patvirtintas teatro rekonstrukcijos planas, 2008 m. pradėta rūsio rekonstrukcija, atliktas žiūrovų rūbinių remontas. Per pastarąjį dešimtmetį atlikta daug darbų: praplėstos dailininkų patalpos, siuvykla, butaforijos sandėliai, administracijos erdvės, įrengta moderni baleto studija su amortizuojančiomis grindimis ir specialia linoleumo danga, taip pat ventiliacija ir priešgaisrine signalizacija, atnaujinta šildymo sistema, kanalizacijos tinklai. Kameriniams renginiams ir repeticijoms Įrengta teatro Baltoji salė, papuošta dailininkės Henrikos Bartkutės tekstilės ir odos pano.

2013 m. sukurta ir realizuota skulptoriaus Roberto Antinio ir architekto Algimanto Kančo „Atminties“ siena” (II a. fojė).

2016-aisiais restauruoti teatro vestibiuliai, sutvarkytos laiptinės, rekonstruota ir atnaujinta teatro žiūrovų salė – pakeistos kėdės ir trečiojo aukšto ložių išdėstymas.

2019–2022 m. vyko teatro scenos atnaujinimas pagal „Kauno valstybinio muzikinio teatro modernizavimo“ projektą, finansuojamą iš Europos regioninės plėtros fondo.

Trupės istorija

Kauno valstybinis muzikinis teatras yra antras pagal dydį Lietuvos teatras, ilgus metus išsiskiriantis itin gausia ir ištikima lankytojų auditorija. Kauno valstybinio muzikinio teatro kūrybinė veikla generuoja profesionalaus muzikinio scenos meno kūrimą, muzikinio scenos meno tradicijų plėtojimą, lietuvių ir pasaulio teatro meno vertybių puoselėjimą, šiuolaikinio nacionalinio muzikinio teatro pristatymą. Teatro suformuotas meninės veiklos planas didele dalimi tenkina ne tik Kauno regiono, bet ir Lietuvos gyventojų meninius poreikius, suteikia galimybę matyti aukšto profesinio ir meninio lygio spektaklius.
Rūmai, kuriuose yra įsikūręs Kauno valstybinis muzikinis teatras šio meno mylėtojams asocijuojasi su legendiniais Lietuvos dramos aktorių, operos solistų bei baleto artistų vardais. Būtent šiame pastate gimė ir visus tarpukario Lietuvos nepriklausomybės laikus gyvavo profesionalusis lietuvių teatro menas – drama, opera, baletas.
Kauno valstybinis muzikinis teatras buvo įkurtas 1940 m. lapkričio 27 d. kaip operetės teatras. Kolektyvas, siekdamas tęsti Kaune užgimusias operos ir baleto tradicijas jau 1948 m. pakvietė į pirmą baleto vakarą, o 1951 m. pastatė G.Verdi operą „Rigoletas“. Antroji kolektyvo pastatyta opera buvo G.Verdi „Traviata“. Su ja buvo pratęsta Valstybės teatre gimusi tradicija pasitikti naujuosius metus kūriniu, kuriuo savo veiklą pradėjo profesionali lietuvių opera 1920 m.
Sovietmečiu Kauno muzikinio teatro repertuare pasirodė beveik visos žymiausios ir tarptautinį pripažinimą pelniusios operetės. Šioje scenoje jau 1965 m. buvo pastatytas ir pirmasis miuziklas „Mano puikioji ledi“. Kaune netrukdavo pasirodyti ir gretimų šalių kompozitorių naujausi kūriniai – vengrų, vokiečių, latvių, estų, rusų. Šalia žymiausių operečių ir muzikinių komedijų teatras pastatė ir daug lietuvių kompozitorių įvairių žanrų kūrinių. Keletą dešimtmečių Kaunas buvo svarbi nacionalinių muzikinių veikalų scena – Antanui Belazarui, Vitoliui Baumilui, Benjaminui Gorbulskiui, Algimantui Bražinskui, Antanui Rekašiui, Viačeslavui Ganelinui, Juozui Širvinskui, Broniui Kutavičiui, Viktorui ir Giedriui Kuprevičiui. Geriausius savo spektaklius teatro kolektyvas parodė gastrolėse Maskvoje ir Sankt Peterburge, bendradarbiavo su Estijos teatru „Vanemuine“ ir Vokietijos Nordhauzeno teatru.
Nuo šeštojo dešimtmečio pradžios iki šių dienų kolektyvas tęsia kūrybinės veiklos strategiją repertuare turėti visų muzikinės scenos žanrų – operos, operetės, miuziklo, muzikinės komedijos ir šokio – spektaklius.
Teatras didžiuojasi tuo metu čia kūrusiais iškiliais menininkais Rostislavu Andrejevu, Regina Senkute, Juozu Indra, Stasiu Domarku, Aldona Ragauskaite, daininkais Vytautu Blažiu, Gediminu Šmitu, Vytautu Rimkevičiumi, Genovaite Gontyte, Stase Rapaliene, Stase Repečkaite, Janina Ragaišyte, Aloyzu Domeika, Zuzana Masiulevičiūte, Leonu Stanevičiumi, Kaziu Mikalausku. Šioje scenoje grįžęs iš Sibiro dainavo ir legendinis bosas Antanas Kučingis.
Vėliau solistų trupę papildė ir keletą dešimtmečių pagrindines partijas spektakliuose dainavo Aldona Mikšytė, Danutė Dirginčiūtė, Violeta Sagaitytė, Eleonora Kliučiūtė, Birutė Sodaitytė, Juozas Malikonis, Anicetas Kunčius, Vitoldas Christauskas, Mykolas Rekys, Jonas Antanavičius, Eduardas Gutauskas.
Ypatingai iškilus teatre buvo režisierės Vlados Mikštaitės kūrybinis laikotarpis, per kurį šioje scenoje pastatyti spektakliai sulaukė visos Lietuvos teatro gerbėjų dėmesio – tai operos „Figaro vedybos“, „Marta“, „Tarnaitė ponia“, operetė „Bajaderė“.
Sovietmečio pabaigoje trupė pasipildė dainininkais Sabina Martinaityte, Rita Preikšaite, Lina Vizbaraite, Aleksandru Agamirzovu, Gediminu Maciulevičiumi, Danieliumi Vėbra, Benjaminu Želviu savo kūrybinę veiklą sėkmingai pratęsusiais nepriklausomoje Lietuvoje. Dirigentu pradėjo dirbti Julius Geniušas, netrukus perėmęs vyriausiojo teatro dirigento batutą ir juo buvęs iki 2015 m.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 m. Kauno muzikinis teatras liko ištikimas ilgametei tradicijai statyti visų muzikinės scenos žanrų spektaklius – operas (G.Verdi, L.Beethoven, G.Donizetti, Ch.Gounod, F.Flotow, G.Bizet, U.Giordano, G.Rossini, G.Puccini, O Nicolai, N.Rimski-Korsakov, V.Bellini), operetes (J.Strauss, F.Lehar, I.Kalman, P.Abraham, J.Offenbach, K.Millöcker, L.Fall, R.Planquette, T.Dobrzanski), miuziklus (F.Loewe, L.Bernstein, R.Rodgers, J.Kander, C.Porter, C.Coleman, E.John, F.Wildhorn, A.Lippa), baletus, šokio spektaklius, spektaklius vaikams. Didžiąją dalį repertuaro spektaklių pastatė teatrui 1991-2005 m. vadovavęs režisierius G.Žilys, dirigentas J.Geniušas, jiems talkino dailininkės J.Malinauskaitė ir V.Idzelytė. Solistų trupę papildė talentingi dainininkai: Tomas Ladiga, Aušra Cicėnaitė, Nomeda Vilkanauskaitė, Raimonda Talat-Kelpšaitė, Giedrė Juknevičiūtė, Gražina Miliauskaitė, Rūta Zaikauskaitė, vėliau Gitana Pečkytė, Kristina Siurbytė, Ieva Vaznelytė, Žanas Voronovas, Mindaugas Zimkus, Egidijus Bavikinas, Laimonas Pautienius, Raimondas Baranauskas, Jonas ir Živilė Lamauskai, Raminta Vaicekauskaitė, Kęstutis Alčauskis, Giedrius Prunskus, Ramūnas Urbietis.
Atsivėrus „geležinei uždangai“ pradėta intensyviai bendradarbiauti su kolegomis užsienio šalių menininkais – austrais, vokiečiais, vengrais, lenkais, estais. Keitimasis meninėmis idėjomis ir patirtimi prasmingai įsikūnijo naujuose teatro pastatymuose.
Šalia užsienio menininkų Kauno muzikiniame teatre naujus kūrinius stato ir žinomi Lietuvos teatro dirigentai, režisieriai, dailininkai. Repertuaro spektakliuose kviečiami dainuoti geriausi Lietuvos operos solistai. Kolektyvas didžiuojasi solistais tarptautinių konkursų laureatais, Lietuvos teatro premijų „Kristoforas” ir „Auksinis scenos kryžius“ prizų laimėtojais už geriausius metų vaidmenis. Teatro menininkai yra aktyvūs Lietuvos kultūrinio gyvenimo dalyviai. Artistai rengia kolektyvines ir solo koncertines programas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Teatro simfoninis orkestras ruošia instrumentinės vokalinės muzikos koncertus, kuriuose dalyvauja ir žymūs Lietuvos atlikėjai.
1996 ir 1997 m. Kauno muzikinis teatras bendradarbiavo su Čikagos Lietuvių Opera. Kūrybinė teatro pagalba išeivijos operai buvo atnaujinta 2010, 2011, 2014 m.
2004 m. teatras dalyvavo tarptautiniame operos festivalyje „Opera days“ Estijoje, Kurressare saloje, kuriame parodė dvi operas – G.Verdi „Traviata“ ir Ch.Gounod „Romeo ir Džuljeta“.
Teatro repertuare visada yra ir šiuolaikinių lietuvių autorių kūrinių. Čia rampos šviesas išvydo Z.Bružaitės operėlė parodija vaikams „Grybų karas ir taika” (rež. A.Giniotis, dirig. V.Visockis), operėlė-baletas „Voro vestuvės“ (choreogr. J.Smoriginas, dirig. V.Visockis). Gražiai nacionalinį repertuarą veikalu vaikams papildė T.Kutavičiaus ir V.Palčinskaitės opera „Nykštukas Nosis“. 2015 m. mažiesiems teatro žiūrovams buvo pateikta ypatinga staigmena – susitikimas su Muzikos šalies personažais kompozitoriaus A.Jasenkos operoje vaikams „Dryžuota opera“. Didelį publikos rezonansą sukėlė G. Kuprevičiaus opera „Karalienė Bona” (2002, rež. G.Žilys, dirig. V.Visockis) ir G.Kuprevičiaus bei H.Kunčiaus Kauno operetė „Kipras, Fiodoras ir kiti” apie tarpukario Kauno menininkų gyvenimą (2003, rež. G.Padegimas, dirig.V. Visockis).
Net devynerius metus trupės repertuarą puošė G. Donizetti opera „Liučija di Lamermur“ (meno vad. D.Ibelhauptaitė, dirig. J.Geniušas, rež.G. Šeduikis), opera pelnė teatrui garbingą apdovanojimą – „Auksinį scenos kryžių“, jis buvo skirtas solistei Gitanai Pečkytei už Liučijos vaidmenį.
2010 m. intriguojančią šokio spektaklio premjerą teatro žiūrovams pateikė baleto trupės lyderiai – Dainius Bervingis ir Gintaras Visockis. Pagal kompozitoriaus L.Adomaičio muziką jie pastatė spektaklį „Dulkių spindesys“, kuriame užėmė ne tik baleto, bet ir choro artistus.
Geriausiu spektakliu Kauno mieste (2013, „Fortūnos“ prizas) buvo pripažintas choreografo A.Jankausko kūrybinis darbas – šokio spektaklis „Notrdamo legenda“. Smalsus žiūrovams buvo Lietuvos primabalerinos Eglės Špokaitės režisūrinis debiutas su J.Strausso baletu „Žydrasis Dunojus“ (2014, scenogr. G.Makarevičius, kost. dail. J.Statkevičius). 2017 m. baleto trupė pakvietė žiūrovus į kitą J.Strausso baleto premjerą – „Kita PELENĖS istorija“ (choreogr. G.Santucci, dirig.V. Visockis).
Po 2000 m. teatro repertuare palaipsniui svarią vietą užėmė miuziklai. Pirmasis jų, suteikęs teatrui miuziklų flagmano Lietuvoje statusą, Lietuvoje pirmą kartą statytas legendinis J. Kanderio, F. Ebbo ir J. Masteroffo miuziklas „Kabaretas“ (2004, rež. A.Giniotis, dirig. J.Geniušas), spektaklis buvo įvertintas dviem „Auksinio scenos kryžiaus“ apdovanojimais.
Pripažinimo sulaukė kitas režisieriaus A.Giniočio sukurtas spektaklis – C.Porterio „Bučiuok mane, Keit“ (2007), kuriame drauge su teatro artistais vaidino ir dramos aktoriai. Spektaklis metų apdovanojimuose buvo nominuotas net 5 kategorijose, o režisierius pelnė „Auksinį scenos kryžių“. Naują žingsnį miuziklų pastatymų istorijoje žengė čia pradėjęs dirbti režisierius Kęstutis Jakštas, pirmasis jo spektaklis – C.Coleman miuziklas „Mieloji Čariti“ (2009). Vėliau jis į Kauno sceną perkėlė tris amerikiečių kompozitoriaus F. Wildhorno miuziklus – „Grafas Montekristas“ (2014), „Karmen. Viva amor“ (2015) ir „Džekilas ir Haidas“ (2018). Žiūrovai miniomis plūdo į miuziklo spektaklį – Elton John ir Tim Rice „Aida“ (2011, rež. V.Pauliukaitis, dirig. J. Janulevičius).
Nuo 2015 m. teatro vyriausiasis dirigentas yra Jonas Janulevičius.   
Šiuo metu populiarūs išlieka spektakliai – A.Lippa miuziklas „Adamsų šeimynėlė“ (2017, rež. K.Jakštas, dirig. R. Šumila ir J. Geniušas), F. Wildhorno miuziklas „Džekilas ir Haidas“ (2018, rež. K.Jakštas, dirig. R. Šumila ir E.Pehk). Režisierės karjerą su miuziklo žanru tęsia ir aktorė bei dainininkė Viktorija Streiča, 2020 m. į rampos šviesas išleidusi F.Loewe miuziklą „Mano puikioji ledi“, pasaulinę šlovę pelniusius M.Kunze ir S.Levay miuziklus „Elisabeth“ ir „Mozart!“, 2025 m. F.Leharo operetę „Linksmoji našlė“. Tiek miuzikluose, tiek operose ir operetėse svarų indėlį įnešė nauji solistų trupės nariai Andrius Apšega, Marija Arutiunova, Ieva Goleckytė, Ingrida Kažemėkaitė, Iveta Kalkauskaitė, Gabrielė Kuzmickaitė, Viktorija Zeilikovičiūtė bei kviečiami operos ir miuziklo žanrų atlikėjai.
Pastaraisiais metais repertuarą itin sėkmingai papildė choreografės ir režisierės Anželikos Cholinos šokio spektakliai ir režisūros darbai operos srityje: G.Verdi „Traviata“ (2021), G.Puccini „Bohema“ (2024), A.Šenderovo baletas „Dezdemona“ (2023) ir šokio spektaklis Bizet-Ščedrin „Karmen“ (2025).
Nuo 2011 m. teatras bendradarbiauja su tarptautiniu operinės muzikos festivaliu „PromFest“ (Estija). Festivalio meninis lyderis estų dirigentas Erki Pehk festivalio programoms pateikia operas, kuriose pagrindinius vaidmenis dainuoja tarptautinio Klaudia Taev dainininkų konkurso laureatai, o realizuoti jas padeda Kauno muzikinio teatro orkestras ir choras, vaidmenis kuria ir teatro solistai. Operų spektakliai, parodyti Estijoje, vėliau papildo Kauno muzikinio teatro repertuarą ir kaskart tampa nemenka intriga operinės muzikos mylėtojams: G.Verdi „Atila“ (2011), N.Rimskio-Korsakovo „Caro sužadėtinė“ (2013), G.Verdi „Traviata“ (2017), V.Bellini „Kapulečiai ir Montekiai (2019), G.Rossini „Turkas Italijoje“ (2021), J. Massenet „Pelenė“ (2023), F.Cilea „Adriana Lecouvreur“ (2025).
Per vieną kūrybinį sezoną Kauno valstybiniame muzikiniame teatre parodoma beveik 175 spektaklių, žiūrovai pakviečiami į 2-3 premjeras. Šiuo metu teatro repertuare yra 5 operos, 4 operetės, 8 miuziklai, 2 šokio spektakliai ir dainuojami bei šokami spektakliai vaikams. Teatro kolektyvas taip pat rengia koncertines programas, dalyvauja, festivaliuose, įvairiuose kultūriniuose projektuose.
Nuo 2005 m. Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovas yra Benjaminas Želvys.